širdis — širdìs sf. (3) K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ; gen. sing. ès KlbIII77(Lkm, Tvr), LKGI226(Ktk, Sv, Lkm), LD266(Lkm, PIš, Ktk, Rš), GrvT17; nom. pl. šìrdes KlbIII77(Lkm, Tvr), LKGI226(Ktk, Sv, Lkm), LD266(Lkm, Plš, Ktk, Rš), LKKXI175(Zt); gen. pl. širdų̃… … Dictionary of the Lithuanian Language
baikotis — baikotis, ojasi, ojosi baidyti, gąsdinti: Nabašninkas neliaubė, t. y. negulėjo ant vietos, vis baikojos, voliojos, darė kaip baidyklė J. Ir baikojas (bjaurojasi, niekniekius išgalvoja) kaip mažas vaikas Lž … Dictionary of the Lithuanian Language
buldu buldais — bul̃du bul̃dais interj. bildenimui, trankymuisi žymėti: Tas nabašninkas buldu buldais nuo lentų atsikėlęs paskui mane vytis LTR. Naktį kažkas nuo aukšto bul̃du bul̃dais nubuldėjo Kair. Rudenį naktys tamsios, kad eina visi bul̃du bul̃dais Žg … Dictionary of the Lithuanian Language
liaubyti — 3 liaubyti, liaũbo, liaũbė 1. refl. žr. liauti 1 (refl.): Niekad kankint neliaubos DP354. Nuog keikasčių veikiai liaubytumbimės ir tvardytumbimės DP295. Ir netur liaubytis nuog garbės žmones mirštančiosios DP615. 2. žr. liauti 2: Bažnyčia jo… … Dictionary of the Lithuanian Language
nabaštikas — ×nabãštikas, ė smob. (1) Mžk, Šv žr. nabašninkas: 1. Atnešė į varpnyčią nabaštiką i padėjo Pln. Tais trūbais skatino kareivius į kovą kariaudamys, pūtė, aukas dievams aukaudamys, nabaštikus laidodamys S.Dauk. Tėvas turėjo apgiedoti ir į kapus… … Dictionary of the Lithuanian Language
nabaštininkas — ×nabãštininkas, ė smob. (1) žr. nabašninkas: 1. Tada tikrai iš nustebimo nabaštininkas būtų atsisėdęs grabe I.Simon. 2. Lex79, N, K Nabaštininkas gerai pažinojo lietuvišką [= lietuvių] kalbą V.Kudir. Mano nabãštininkas tėvas KII292 … Dictionary of the Lithuanian Language
nabažninkas — ×nabãžninkas ( nykas Nm), ė smob. (1) žr. nabašninkas 2: Kunigo nabažninkas N … Dictionary of the Lithuanian Language
nebašninkas — ×nebãšninkas ( ykas), ė smob. (1) žr. nabašninkas: 1. Vlk. 2. Garsina žmonys dides nesurokuotas dorybes nebašnyko Jzm … Dictionary of the Lithuanian Language
nelaikis — 1 nèlaikis sm. (1) 1. mit. ne laiku mirusio, nužudyto ar nusižudžiusio žmogaus vėlė; vaiduoklis: Kad kas kokį nors vagį ar teip kokį žmogų užmuša, nušauna ir t. t., tai tas „nelaikis“ vis apie tą savo myriaus vietą vaidinas BsV136. Gal koks nors … Dictionary of the Lithuanian Language
procauninkas — ×procauniñkas ( nỹkas), ė smob. (2) Slnt, procauninkas (1) žr. prociauninkas: Muno vyro nabašninkas buvo geras procauniñkas Brs. Mūs Petras labai geras procaunykas Lš. Procaunỹkai žmonės pametė darbuotis (d.) Ds. O kas yra doras ir… … Dictionary of the Lithuanian Language